Vištyčio regioninis parkas ir lankytojų centras

Beribių Suvalkijos lygumų kamputyje, trijų valstybių – Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos – pasienyje įsispraudusio Vištyčio regioninio parko kraštovaizdį formavo paskutinio ledynmečio ledo liežuviai, sustūmę aukščiausias Suvalkų aukštumos kalvas, tarp jų įspraudę vaizdingą Vištyčio ežerą, iš žemės gelmių į paviršių išridenę didžiulius akmenis, seklesnes vietas pavertę pelkėmis.
Egzotiška kraštovaizdžio puošmena – Vištyčio vėjo malūnas. Vištyčio miestelį puošia keturkampė aikštė su želdiniais ir bažnyčios ansambliu.
Kraštovaizdis. Vienos iš aukščiausių kalvų Lietuvoje – tai vertingiausias ir išskirtiniausias parko
kraštovaizdžio kompleksas. Čia pašiaušusi tris viršukalnes dunkso kuprotoji Dunojaus ketera, aplink ją pribarstyta daugybė mažesnių kalvelių, apaugusių brandžiais plačialapiais miškais, vertingomis pievomis, dauboje tyvuliuoja didžiulis Vištyčio ežeras ir keletas mėlynakių ežeriukų bei didesnių ir mažesnių pelkučių.
Negyvoji gamta. Išraiškingos kalvos, kloniai, pritaškyti mažų mėlynuojančių ežerų lopinėlių ir gražuolio Vištyčio ežero, pribarstyti daugybės mažesnių akmenų ir atridento didžiulio Vištyčio akmens, šį kraštą paverčia paslaptingu ir nepakartojamu.
Gyvoji gamta. Drausgirio, Vištytgirio, Tadarinės miškai pasižymi Vidurio Europai būdinga augalija. Labai senuose skroblynuose randamos pietinio paplitimo rūšys: europinis miežvienis ir gebenė lipikė. Grybingirio gamtinis rezervatas – vienintelė vieta Lietuvoje, kur palei buvusios Sovietų Sąjungos ir Lenkijos sieną plyti per visą sovietmetį neliesti, sunkiai praeinami miškai su skroblynų buveinėmis. Vištyčio regioniniame parke greta pietinio paplitimo skroblynų ir kalvų šlaituose tarpstančių stepinių pievų galima pamatyti ir borealines vakarų taigos, aukštapelkių ir tarpinių pelkių buveines.
Kultūros paveldas. Nederlingi, akmenuoti, dauboti Vištyčio apylinkių laukai nedžiugino dideliais derliais, todėl daugiatautis Vištytis nuo seno garsėjo kaip savotiškas amatų cechas. Iki šiol išlikę du unikalūs, neįkainojami technikos paminklai, tai Vištyčio vėjo malūnas su malūnininko namu ir Vištyčio aliejinė. Vištyčio miestelį puošia keturkampė gotikinė aikštė su Vytauto Didžiojo paminklu, centrinės dalies gatvių tinklu, bei įspūdingu raudonų plytų akmens mūro bažnyčios, apjuostos akmenine tvora ir šventoriaus želdiniais, ansambliu. Nebylūs išminčiai – Dabravolės, Vištyčio ir Pavištyčio piliakalniai – saugo seniausias Vištyčio krašto paslaptis.
Trijų valstybių – Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos pasienyje įsikūręs Vištyčio regioninis parkas saugo Suvalkijos lygumų kraštui nebūdingas aukščiausias Lietuvoje Suvalkų moreninės aukštumos kalvas, iškilusias net 285 m virš jūros lygio. Parkas atitolęs nuo kitų Lietuvos saugomų teritorijų, tačiau pasiekiamos kaimyninių šalių saugomos ir lankytinos teritorijos: Suvalkų ežerynas, Suvalkų kraštovaizdžio parkas, Romintos girios Lenkijoje ir šių girių masyvo tąsa Karaliaučiaus srityje. Parkas įkurtas 1992 metais, siekiant išsaugoti Suvalkų kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Lankytojų centro ekspozicija "Kalvotoji Suvalkija" supažindins su šio parko gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis.