Jonas Černiauskas aliejinę pradėjo statyti 1925 m., o po trijų metų jau lašėjo pirmieji aliejaus lašai. Tačiau senasis J. Černiauskas šiuo verslu neužsiėmė ir palikęs aliejinę sūnui Vincui dar kartą išvyko laimės ieškoti į Ameriką. Darbas aliejinėje buvo sezoninis, ji veikdavo tik pavasarį ir rudenį, tačiau šiame krašte aliejinių daugiau nebuvo, todėl sezono metu tekdavo dirbti ir dieną, ir naktį. Privažiuodavo tiek žmonių, kad savo eilės laukdavo po kelias paras. Aliejų spausdavo iš linų sėmenų, rapsų, judrų. Po aliejinės savininko mirties jo verslą perėmė sūnus Mykolas. Karo metais sudegė gyvenamas namas, kluonas, tvartas, liko tik aliejinė. Aliejaus spaudykla veikė ir pokario metais, tačiau dirbti buvo vis sunkiau, o susikūrus kolūkiui dėl draudimų aliejinę teko uždaryti. Rūpestingų savininkų dėka aliejinės viduje išlikusi visa technologinė įranga.
Atsiliepimai