1938 m. Šilavote pastatytas raudonų plytų mūro pusantro aukšto ligoninės-ambulatorijos pastatas.
1944–1953 m. antrą kartą sovietams okupavus Lietuvą, čia įsikūrė karinių dalinių, dislokuotų Šilavoto apylinkėse, sanitarinis centras. Ambulatorijai buvo paliktas tik gydytojo kabinetas ir maža patalpa procedūriniam skyriui. Pats gydytojas savo butą ligoninėje turėjo apleisti – persikėlė į kleboniją.
1944–1953 m. pirmajame aukšte buvo NKVD-MVD-MGB štabo viršininko kabinetas, milicijos pareigūnų kabinetai, tardymo patalpos. Antrame aukšte laikino kalinimo patalpos, izoliatorius. Rūsyje buvo kalinami partizanai, Šilavoto apylinkių žmonės prieš tremtį. 2017 m. atrasti kalintųjų įrašai sienose.
Ekspozicija įrengta pirmame aukšte, buvusiose tardymo patalpose. Po šiomis patalpomis yra išlikęs rūsys, kuriame po tardymų ir kankinimų buvo laikomi partizanai, rėmėjai, ryšininkai bei Šilavoto apylinkių gyventojai prieš tremtį.
Ekspozicijoje eksponuojami partizanų memorialiniai daiktai, radiniai, rasti remontuojant ekpsozicines patalpas ir kt.
Fotolaboratorijoje pristatomos Šilavoto apylinkių partizanų bei tremtinių ir politinių kalinių nuotraukos, vazdai iš 1944–1953 m. Šilavoto.
Interaktyviame Tauro Apygardos Geležinio Vilko rinktinės žemėlapyje pažymėtos vietos, susijusios su partizaniniu pasipriešinimu – partizanų gimtinės, rėmėjų sodybos, kautynių vietos, žūties ir palaidojimo vietos.
Rūsio sienose ir lubose išlikę kalintų partizanų, jų ryšininkų, rėmėjų ir kitų žmonių įrašai.
Atsiliepimai